Drėgmės pažeidimai telefone – kaip išgelbėti įrenginį?

Kai telefonas susitinka su vandeniu: kas iš tikrųjų vyksta viduje

Tai nutinka greičiau nei suspėji reaguoti – telefonas iškrenta į kriauklę, patenka po lietaus, arba tiesiog atsiduria šalia stiklinės vandens, kurią netyčia apverčia. Pirmoji mintis dažniausiai būna panaši: „Nieko baisaus, šiuolaikiniai telefonai atsparūs vandeniui.” Bet čia prasideda pirmoji klaida.

Drėgmės pažeidimai – viena dažniausių priežasčių, kodėl telefonai nustoja veikti arba pradeda elgtis keistai. Ir nors gamintojai jau seniai reklamuoja IP67 ar IP68 apsaugos laipsnius, realybė yra šiek tiek kitokia nei reklaminiai vaizdeliai, kuriuose telefonas grakščiai skęsta baseine.

Kai vanduo patenka į įrenginį, jis ne tik sudrėkina komponentus – jis pradeda cheminę reakciją. Elektronikos plokštėse esantys metalai oksiduojasi, trumpieji jungimai gali momentaliai sudeginti smulkius elementus, o drėgmė, įstrigusi viduje, tęsia savo destruktyvų darbą net ir tada, kai telefonas išoriškai atrodo visiškai sausas.

IP apsaugos laipsniai – ką jie iš tikrųjų reiškia

Prieš kalbant apie gelbėjimo veiksmus, verta suprasti, kodėl net „atsparūs vandeniui” telefonai gali sugesti nuo drėgmės. IP (Ingress Protection) klasifikacija nurodo, kiek įrenginys atsparus kietoms dalelėms ir skysčiams, tačiau ši apsauga nėra amžina ir turi sąlygas.

IP67 reiškia, kad telefonas gali išbūti iki 1 metro gylyje iki 30 minučių. IP68 – iki 1,5–3 metrų (priklausomai nuo gamintojo specifikacijų). Skamba solidžiai, tačiau yra keletas „bet”:

• Apsauga testuojama su gėlu vandeniu. Jūros vanduo, chloruotas baseino vanduo, kavos ar sulčių skystis – visa tai agresyviau veikia sandariklius ir gali prasiskverbti ten, kur grynas vanduo neprasiskverbtų.
• Sandarikliai sensta. Telefonas, kuriam dveji ar treji metai, jau turi žymiai sumažėjusią apsaugą – gumos tarpikliai traukiasi, sukietėja, atsiranda mikroplyšiai.
• Mechaniniai pažeidimai panaikina apsaugą. Jei telefonas kada nors buvo nukritęs, atsidariusi net mikroskopinė plyšys korpuse – ir IP klasifikacija tampa tik skaičiumi ant dėžutės.
• Gamintojų garantija neapima vandens žalos. Net jei telefonas oficialiai yra IP68, dauguma gamintojų garantiniuose dokumentuose nurodo, kad skysčių pažeidimai nėra garantinis atvejis.

Taigi, nepriklausomai nuo to, koks modernus jūsų telefonas – drėgmė vis tiek yra grėsmė, kurią reikia imti rimtai.

Pirmosios minutės – nuo jų priklauso viskas

Jei telefonas ką tik pateko į vandenį arba ant jo buvo išpiltas skystis, kiekviena sekundė skaičiuojasi. Čia nėra laiko ilgai galvoti – reikia veikti greitai ir teisingai.

Pirmiausia – ištraukite iš vandens ir išjunkite. Tai skamba akivaizdžiai, bet dauguma žmonių pirmiausia bando patikrinti, ar telefonas dar veikia. Tai yra blogiausia, ką galima padaryti. Kol įrenginys įjungtas ir drėgnas, trumpieji jungimai gali sudeginti komponentus, kuriuos kitaip būtų galima išgelbėti.

Jei telefonas neišsijungia – laikykite maitinimo mygtuką. Priverstinis išjungimas yra daug geriau nei veikiantis drėgnas įrenginys.

Išimkite viską, ką galima išimti. SIM kortelę, atminties kortelę, o jei turite senesnį modelį su nuimamu dangteliu – ir bateriją. Kuo mažiau metalinių kontaktų liečiasi drėgnoje aplinkoje, tuo geriau.

Nušluostykite išorę. Minkštu, pūkuotu rankšluosčiu arba mikropluošto šluoste atsargiai nušluostykite visus paviršius. Ypač atkreipkite dėmesį į jungtis, garsiakalbių groteles, mygtuků tarpelius.

Nedarykite šių klaidų:

• Nepūskite į jungtis – tai tik giliau įstumia drėgmę
• Nedėkite į mikrobangų krosnelę – tai tiesiog sunaikins įrenginį
• Neįjunkite, kol nesate tikri, kad viskas sausa

Ryžiai – mitas, kurį laikas palaidoti

Jei paklaustumėte atsitiktinį žmogų, ką daryti su sudrėkusiu telefonu, devyni iš dešimties atsakytų: „Dėk į ryžius.” Šis patarimas taip giliai įsišaknijęs populiariojoje kultūroje, kad daugelis net neabejoja jo veiksmingumu. Tačiau tiesa yra nemaloniai paprasta – ryžiai beveik nepadeda.

Ryžiai turi tam tikrų higroskopiškų savybių, tai tiesa. Bet jų gebėjimas absorbuoti drėgmę iš uždaros erdvės yra minimalus. Tyrimai parodė, kad ryžiai drėgmę sugeria ne ką geriau nei paprastas oras. Be to, ryžių dulkės ir krakmolas gali patekti į jungtis ir sukurti papildomų problemų.

Kas iš tikrųjų veikia geriau:

Silikagelio paketėliai – tie maži paketėliai su užrašu „Do not eat”, kurie būna dėžutėse su batais ar elektronika. Jie yra žymiai efektyvesni drėgmės absorbentai nei ryžiai. Jei turite jų namuose – puiku. Sudėkite telefoną į sandarų maišelį kartu su keliais paketėliais.

Kambario temperatūros oras – paprastas, bet efektyvus metodas. Padėkite telefoną horizontaliai ant sauso rankšluosčio gerai vėdinamoje vietoje. Drėgmė natūraliai išgaruos, jei tik neskubinsite proceso.

Specializuoti drėgmės absorbentai – parduotuvėse galima rasti specialių paketėlių, skirtų būtent elektronikai džiovinti. Jie veikia žymiai efektyviau nei ryžiai.

Svarbu suprasti: džiovinimas – tai ne valandos, o dienų reikalas. Idealiu atveju telefonas turėtų džiūti 48–72 valandas prieš vėl jį įjungiant. Žinau, žinau – tai skamba kaip amžinybė. Bet geriau palaukti tris dienas nei sudeginti likusius komponentus per anksti įjungus įrenginį.

Kada reikia kreiptis į specialistus ir ko tikėtis

Ne kiekvienas drėgmės pažeidimas yra toks, kurį galima išspręsti namuose. Yra situacijų, kai profesionali pagalba yra ne tik pageidautina, bet ir būtina.

Kreipkitės į servisą, jei:

• Telefonas buvo panardinto į vandenį ilgiau nei kelias minutes
• Skystis buvo ne vanduo (sultys, kava, jūros vanduo, chemikalai)
• Telefonas buvo įjungtas, kai pateko į vandenį, ir matėte trumpojo jungimo požymius (kibirkštys, dūmai, stiprus įkaitimas)
• Po džiovinimo telefonas neįsijungia arba veikia nestabiliai
• Ekranas rodo drėgmės žymes (tamsius dėmes, spalvų iškraipymus)

Profesionalus servisas gali atlikti ultragarsinį valymą – procedūrą, kurios metu plokštė panardinama į specialų skystį (izopropilo alkoholį arba specializuotus valymo tirpalus) ir valoma ultragarso bangomis. Tai pašalina oksidacijos produktus ir drėgmės liekanas iš vietų, kur joks rankinis valymas nepasiektų.

Kaina tokiai procedūrai Lietuvoje paprastai svyruoja nuo 30 iki 80 eurų, priklausomai nuo telefono modelio ir pažeidimo laipsnio. Tai žymiai mažiau nei naujas telefonas, tad jei įrenginys vertingas – verta investuoti.

Vienas svarbus dalykas: kai kurie servisai naudoja drėgmės indikatorius (mažus lipdukelus telefono viduje, kurie pasikeičia spalvą kontaktavus su vandeniu) kaip argumentą atsisakyti garantinio remonto. Žinokite, kad tai yra jūsų teisė reikalauti bent jau nemokamos diagnostikos, jei telefonas turi galiojančią garantiją ir oficialiai deklaruotą vandens atsparumą.

Drėgmės pažeidimai, kurie pasireiškia vėliau

Vienas klastingiausių drėgmės pažeidimų aspektų – jie ne visada pasireiškia iš karto. Kartais telefonas po „vandens incidento” atrodo visiškai normaliai, veikia puikiai, ir žmogus pamano, kad pasisekė. O po savaitės, mėnesio ar net trijų mėnesių – staiga pradeda kilti problemos.

Taip nutinka dėl lėtos oksidacijos. Drėgmė, įstrigusi giliai plokštėje, lėtai ardo metalų paviršius. Korozija plinta, kontaktai prastėja, ir vieną dieną kažkas nustoja veikti. Dažniausi vėlyvieji simptomai:

• Baterija pradeda greitai siekti – korozija paveikia baterijos valdymo mikroschemą
• Garsiakalbis ar mikrofonas veikia su trikdžiais – drėgmė pažeidžia membranas ir kontaktus
• Telefonas perkaitsta – pažeisti komponentai dirba neefektyviai
• Ekranas rodo dėmes ar „mirties pikselius” – drėgmė pasiekė ekrano sluoksnius
• Nestabilus WiFi ar mobilusis ryšys – antenų kontaktai pažeisti

Jei pastebite bet kurį iš šių simptomų ir prisimenate, kad telefonas kada nors buvo kontaktavęs su drėgme – nelauk, kol viskas sugrius galutinai. Kreipkitės į servisą kuo greičiau, nes ankstyvoje stadijoje korozija dar gali būti pašalinta ir įrenginys išgelbėtas.

Kaip apsaugoti telefoną ateityje – praktiškai ir be fanatiizmo

Apsaugoti telefoną nuo drėgmės nereikia virsti paranoiku ar nešioti įrenginio plastikiniame maišelyje. Yra keletas paprastų, bet efektyvių priemonių, kurios reikšmingai sumažina riziką.

Vandeniui atsparus dėklas – ne tas paprastas silikoninis, o tikras, su sandarintomis jungtimis. Tokie dėklai kainuoja nuo 15 iki 50 eurų ir yra ypač naudingi, jei dažnai esate lauke, sportuojate ar dirbate drėgnoje aplinkoje. Populiarūs gamintojai: Lifeproof, Catalyst, Ghostek.

Nano apsauginiai dangalai – tai skystos apsaugos priemonės, kuriomis galima padengti telefono vidų. Kai kurie servisai siūlo tokią paslaugą – specialus skystis įpurškiamas į įrenginį ir sukuria hidrofobinį sluoksnį ant plokštės. Tai nėra stebuklingas sprendimas, bet suteikia papildomą apsaugą.

Elgesio įpročiai – skamba banaliai, bet tai veikia. Telefonas ant vonios krašto, kol maudotės – bloga idėja. Telefonas kišenėje lietingą dieną be jokios apsaugos – rizika. Telefonas ant stalo šalia stiklinės vandens – statistiškai viena dažniausių drėgmės pažeidimų priežasčių.

Reguliarus tikrinimas – jei turite telefoną su IP apsauga, kartą per metus verta patikrinti SIM kortelės lizdo ir kitų angų sandariklius. Jei pastebite, kad gumos tarpiklis atrodo susikietėjęs ar įtrūkęs – kreipkitės į servisą dėl sandariklio pakeitimo. Tai kainuoja kelis eurus, bet gali išgelbėti įrenginį.

Draudimas – rimtai. Daugelis žmonių nepastebi, kad jų namų turto draudimas arba specialus elektronikos draudimas gali apimti ir drėgmės pažeidimus. Verta perskaityti savo draudimo sutartį arba paklausti draudiko. Kai kurie operatoriai taip pat siūlo telefono apsaugos planus, kurie apima skysčių žalą.

Kai telefonas jau nebegelbėjamas – ką daryti su duomenimis

Kartais, nepaisant visų pastangų, telefonas tiesiog nebeatsigauna. Ir čia prasideda tikroji tragedija – ne dėl paties įrenginio, o dėl jame saugomų nuotraukų, kontaktų, dokumentų. Todėl apie duomenų apsaugą verta pagalvoti iš anksto, o ne tada, kai jau per vėlu.

Tačiau net jei telefonas nebeveiksmingas, duomenys ne visada yra prarasti. Profesionalūs duomenų atkūrimo servisai gali dirbti tiesiogiai su atminties lustais, aplenkdami pažeistą plokštę. Tai brangu – tokios paslaugos kainuoja nuo 100 iki kelių šimtų eurų – bet jei kalbame apie nepakeičiamas nuotraukas ar svarbius dokumentus, tai gali būti verta.

Ir čia atsiranda pati svarbiausia pamoka iš viso šio straipsnio: geriausia apsauga nuo duomenų praradimo – reguliarus atsarginių kopijų kūrimas. Google Photos, iCloud, OneDrive – pasirinkite bet kurį ir įjunkite automatinį sinchronizavimą. Tai nemoka nieko (arba labai mažai), užtrunka sekundes, ir jei telefonas kada nors negrįžtamai sugenda – jūsų nuotraukos ir kontaktai bus saugūs.

Drėgmės pažeidimai buvo, yra ir bus viena dažniausių telefono gedimų priežasčių. Nesvarbu, koks modernus ar brangus jūsų įrenginys – vanduo visada randa kelią. Bet žinant, kaip reaguoti pirmomis minutėmis, ko nedaryti, kada kreiptis į specialistus ir kaip apsisaugoti ateityje – galima žymiai padidinti šansus, kad jūsų telefonas išgyvens net ir nemalonų susitikimą su skysčiu. O jei ne – bent jau žinosite, kad padarėte viską, ką buvo galima padaryti.